Virusai kenkia visam organizmui, ypač kepenų sveikatai
Susirgti kvėpavimo takų virusais yra labai nemalonu, nes dažnai jį lydi ne tik gerklės, nosies užgulimas, sloga, karščiavimas, bet ir kosulys, negalavimas, galvos skausmas. Be to, be iš karto pastebimų ir fiziškai jaučiamų simptomų, virusai kenkia visam organizmui ir ypač kenkia kepenų sveikatai.
Kodėl kenčia ir kepenys?
Kepenys vaidina labai svarbų vaidmenį organizme, nes dalyvauja imuniteto ir įvairių medžiagų apykaitos procesuose, taip pat šalina toksinus. Dauguma žmonių neįvertina didelių kepenų svarbos bendrai sveikatai, tačiau tai yra vienas svarbiausių organų organizme. Todėl pravartu žinoti, kad kepenims tiesiogiai ir netiesiogiai kenkia ne tik alkoholis ir nesveikas maistas, bet ir įvairios ligos, pavyzdžiui, kvėpavimo takų virusai.
Jau keletą metų gyvename Covid-19 šešėlyje. Tiesa, šis virusas nebėra toks pavojingas, kaip buvo pradžioje, tačiau kiekvieną kartą susirgęs palieka pasekmes organizmui. Covid-19 yra vienas iš retų kvėpavimo takų virusų, kurie gali patekti į kepenis ir užkrėsti jų ląsteles, pakenkdami ir neleisdami joms tinkamai veikti. Covid-19 taip pat gali sukelti komplikacijų, tokių kaip sepsis, galintis pakenkti kepenims, taip pat padidinti trombozės riziką, kuri gali turėti įtakos kraujo tekėjimui į kepenis. Sunkios kvėpavimo takų ligos, tokios kaip Covid-19 ir gripas, taip pat linkę padidinti kepenų fermentų kiekį, o tai gali rodyti kepenų pažeidimą, tačiau kadangi kepenys turi galimybę atsinaujinti, laikui bėgant jų funkcija normalizuojasi. Gali būti, kad tai įvyks tik po kelių mėnesių po pasveikimo, todėl kepenų fermentų tyrimus reikėtų atlikti reguliariai.
Sergant kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis labai svarbu stebėti deguonies kiekį, nes tai gyvybiškai svarbu, kad organizmas iš viso galėtų funkcionuoti. Beje, kepenys labai jautriai reaguoja ir į deguonies kiekio sumažėjimą – jei jo ilgai trūksta, gali žūti kepenų ląstelės, dėl to kepenys nustoja tinkamai funkcionuoti.
Visi žino, kad stiprus imunitetas yra didžiausia pagalba kovojant su kvėpavimo takų ligomis, tačiau pasitaiko atvejų, kai imuninė sistema, pradėjus kovą su nežinomu „įsibrovėliu“, sureaguoja pernelyg agresyviai. Gindamasis nuo viruso, organizmas gamina citokinų molekules, kurios veikia pagal tam tikrą schemą – kuo stipresnis užpuolikas, tuo stipresnė turi būti gynyba. Deja, pasitaiko atvejų, kai citokinų lygis organizme tampa per aukštas, ir kyla vadinamoji „citokinų audra“ – imuninė sistema pradeda atakuoti savo organizmą, sukeldama žalą įvairiems organams, tarp jų ir kepenims. Tokio tipo kūno reakcija buvo labai ryški per Covid-19 pandemiją ir daugeliui užsikrėtusių žmonių baigėsi mirtinai.
Kas dar kenkia kepenims, kai jos serga?
1. Medicina. Peršalimo pradžioje žmonės dažnai nesikreipia patarimo į savo šeimos gydytoją, o kreipiasi į vaistinę dėl nereceptinių vaistų arba vartoja vaistus, kurių yra namuose. Dažnai šiuose vaistuose yra paracetamolio, kuris gali būti pavojingas kepenims, jei vartojamas didelėmis dozėmis arba ilgą laiką.
2. Per mažai valgo ir geria. Sergant linkęs prastėti apetitas, kinta skonio pojūtis, dingsta uoslė, todėl kelias dienas gali jaustis nevalgymas, o vandens ar arbatos atsigerti gali tik labai sunkiai. Toks elgesys prisideda prie nepakankamo maistinių medžiagų suvartojimo ir dehidratacijos, o tai savo ruožtu neleidžia kepenims visiškai atlikti jiems priskirtų funkcijų.
3. Lėtinės ligos. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, peršalimas gali papildomai apkrauti organizmą.
4. Stresas ir nerimas. Stresas ir nerimas, ypač sergant, daro žmogų dar jautresnį infekcijoms. Todėl labai svarbu pasirūpinti savo psichologine savijauta, o tai labai svarbu ir kepenų sveikatai.
